- skeidėti
- skéidėti, -ėja (skéisti NdŽ, -i Dkšt), -ėjo intr.; N, [K] 1. skilinėti, eižėti, plyšinėti: Bloga žemė, kad išdžiūvus ima skéidėti Lš. Pradėjusios skeidėti katedros sienos privertė susirūpinti to pastato remontu rš. 2. skeldėti, skirsti, pleišėti, trūkinėti (apie odą): Nebraidžiokit po balas, ba skéidės kojos Lš. Pavasarį rankos ir kojos skeidėja LMD(Pls). Kojos man skéisti Š. \ skeidėti; išskeidėti; paskeidėti; suskeidėti
Dictionary of the Lithuanian Language.